Naujausi projektai

TRINITI JUREX apgynė ūkininko interesus - meteorologinės sąlygos nuo šiol gali būti force majeure aplinkybėmis

Ekstremalios meteorologinės sąlygos žemės ūkyje nuo šiol gali būti pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje atstovavome Lietuvos ūkininką prieš žemės ūkio produkcijos pirkėją UAB „Agrosfera“.

Tai yra pirmas kartas šalies teismų praktikoje, kai mūsų kontoros asocijuotajam partneriui Mariui Tamošiūnui, vyresniajam teisininkui Laimonui Stančikui su komanda pavyko įrodyti, kad ūkininko sutartis buvo neįvykdyta dėl nepalankių gamtinių sąlygų, o tai buvo nenugalimos jėgos aplinkybės.

Pasaulyje vykstanti klimato kaita ir dėl to kylantys ekstremalūs gamtos reiškiniai neaplenkia ir Lietuvos. Per pastaruosius kelerius metus šalyje ne kartą buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl liūčių ar sausros.

Vis dėlto iki šiol žemės ūkyje vyravo nuomonė, kad sutarčių sąlygos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių buvo tik formalumas ir šiomis sąlygomis ūkininkams nebuvo realu pasinaudoti susidūrus su ekstremaliais gamtos reiškiniais. Džiaugiamės, kad situacija pasikeitė ir ūkininkai turi daugiau teisinių galimybių apginti savo interesus.

Pasitarkite su mumis, jei nesate tikri dėl sąlygų savo sutartyse!

TRINITI JUREX apgynė TERMOLINK reikalavimą, kad generalinis rangovas atsiskaitytų už papildomus darbus

Papildomi darbai statybose – dažnos situacijos. Deja, ne visada pavyksta jas išspręsti taikiai. Sveikiname mūsų klientą UAB TERMOLINK ir advokatą Artūrą Vaišvilą su komanda pasiekus pergalę – jiems pavyko įrodyti teismui, kad generalinis rangovas turi atsiskaityti už papildomus darbus, kurių atlikimas buvo įformintas vienašališku aktu.

Teismas argumentavo, kad būtent generaliniam rangovui tenka rizika dėl to, kad visi būtini statybos darbai būtų įraukti į techninį projektą ir kitus statybos normatyvinius dokumentus. Jei nustatoma, kad statybos darbų vykdytojas atliko darbus, kurie tikrai buvo būtini tinkamam rezultatui pasiekti, kad šių darbų rezultatais yra naudojamasi, kad nebuvo įrodyti šių darbų atlikimo trūkumai, generalinis rangovas už tokius darbus turi sumokėti.

TRINITI JUREX pasiekė, kad M. Lietuvio gatvės poveikis aplinkai būtų vertinamas iš naujo

Atstovavome Visorių slėnio gyventojų bendruomenei ir džiaugiamės dar viena jų pergale. Teismas įpareigojo iš naujo ir maksimalia galima apimti įvertinti planuojamos tiesti M. Lietuvio gatvės poveikį gyventojų sveikatai. Sveikiname kontoros partnerį Deivį Valiulį ir NT praktikos grupės komandą sėkmingai ginant gyventojų teises.   

M. Lietuvio gatvė planuojama kaip Šiaurinis Vilniaus aplinkkelis, kuris turėtų sujungti Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir Ukmergės g. su Molėtų pl. Rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikėsi nuostatos, kad planuojamoje M.Lietuvio gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių eismo ribojimas, o planuojamas maksimalus leistinas greitis bus 50 km/h.

Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog poveikis aplinkai turi būti įvertintas pagal pilnos apimties šios kategorijos gatvei nustatytus techninius reikalavimus, t.y. vertinant tai, jog šioje gatvėje leidžiamas sunkiasvorio transporto judėjimas, o leistinas greitis yra 70 km/h, o ne 50 km/h.

TRINITI JUREX įrodė, kad Remigijus Šeris ir „Telecentras“ nepažemino garbės ir orumo

Garbės ir orumo bylos – subtilios, jautrios ir dažniausiai viešos. Kontoros advokatė Jurgita Judickienė ir komanda neseniai apgynė Lietuvos radijo ir televizijos centro bei jo vadovo Remigijaus Šerio interesus  bei įrodė, kad buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsižeidė nepagrįstai.

Prieš dvejus metus R. Šeris www.15min.lt straipsnyje papasakojo apie keletą nemalonių susidūrimų su V. Sutkumi ir jo garsiai nuskambėjusius žodžius „daloj Šerį” (šalin – rus.). V. Sutkus kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Vis dėlto Vilniaus apygardos teismas galutine nutartimi pripažino, kad visi straipsnyje išsakyti teiginiai atitinka tikrovę ir nežemina V. Sutkaus garbės ir orumo. Teismas taip pat priteisė atlyginti tiek paties R. Šerio, tiek ir Lietuvos radijo ir televizijos centro byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sveikiname su garbinga pergale!   

Detalų istorijos aprašymą skaitykite www.15min.lt

TRINITI JUREX apgynė UAB „Restoranų grupė Fortas“ interesus - nuostolių atlyginti nereikės

TRINITI JUREX partnerė, advokatė Agnė Varnelienė ir kontoros komanda apgynė UAB „Restoranų grupė Fortas“ nuo draudimo bendrovės reikalavimo atlyginti nuostolius.

Ginčas kilo tarp mūsų kliento UAB „Restoranų grupė Fortas“ ir draudimo bendrovės dėl pareigos atlyginti nuostolius, kilusius užliejus patalpas vandeniu. Klientas viename pramogų ir verslo centre nuomojosi patalpas, skirtas restorano/baro veiklai. Pagalbinėse patalpose nakties metu trūko vandens maišytuvo šalto vandens žarnelė ir vandeniu buvo užlietos tiek nuomotos, tiek kitos šio centro patalpos – sporto klubas, administracinės patalpos.  Pastato savininkui ir tuo pačiu nuomotojui nuostolius atlyginusi draudimo bendrovė regresiniu ieškiniu reikalavo teismo priteisti iš kliento sumokėtas draudimo išmokos sumas.

Draudimo bendrovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje laikomasi taisyklės, kad patalpų savininkas / valdytojas atsako be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu, jei yra nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis (šiuo atveju – vandens išsiliejimas) iš valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Tokiu atveju ieškovui nereikia įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo valdomų patalpų, jam pakanka įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovo valdomos patalpos, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio valdytojo netinkamo turto valdymo arba naudojimo, kuris suprantamas kaip daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Minėtoje byloje pavyko įtikinti teismą minėta taisykle ginčo atveju nesivadovauti, o vertinti nuomos sutartyje įtvirtintą patalpų nuomininko ir nuo užliejimo nukentėjusio jų savininko pareigų balansą. Teismas pripažino klientą tinkamai vykdžiusiu nuomos sutartį, todėl jo atžvilgiu reikštas reikalavimas atlyginti užliejimu sukeltus nuostolius buvo pilnai atmestas.

JUREX sėkmingai atstovavo savo klientams bylose, susijusiose su sutartiniais santykiais

Šiose bylose buvo sprendžiamas klausimas, kokiomis sąlygomis šalys palaikė komercinius santykius, kadangi sudarytose sutartyse esminės komercinio bendradarbiavimo sąlygos arba neatsispindėjo reikiama apimtimi, arba sutarties vykdymo metu buvo iš esmės pakeistos.

– Viena iš bylų, kurioje JUREX specialistai apgynė kliento interesus, buvo pradėta Vilniaus apygardos teismui gavus ieškovo, Lietuvoje įsteigtos įmonės, ieškinį. Šiuo ieškiniu buvo prašoma priteisti iš MTZ Belarus Traktor tinklo įmonės (JUREX kliento) daugiau nei 260 000 EUR tariamo vėlavimo atsiskaityti pagal sutartį, kurios pagrindu Lenkijos Respublikos teritorijai dideliu mastu buvo tiekiami MTZ Belarus prekės ženklo traktoriai. Ieškovo pozicija šiame ginče buvo grindžiama iš konteksto išimtomis sutarties nuostatomis, visiškai neatsižvelgiant į tikrąją komercinių santykių praktiką, kurios abi ginčo šalys laikėsi.

– JUREX taip pat sėkmingai apgynė savo kliento interesus, susijusiais su investavimu į sporto klubo veiklą. Šioje byloje JUREX sėkmingai atstovavo investuotojui, įrodinėjant, kad tiksline paskolos sutartimi, kurios pagrindu JUREX klientas paskolino kitai ginčo šaliai 65 000 EUR, buvo susitarta dėl konkretaus paskolos panaudojimo tikslo, tačiau oponentas šį susitarimą pažeidė, t. y. naudojo paskolą ne tam tikslui, dėl kurio šalys buvo susitarusios.

– Kita byla, kurioje JUREX atstovavo savo kliento interesams, buvo inicijuota subrangovo, šiam pareiškus ieškinį dėl skolos iš rangovo priteisimo. Ieškovas nuo pat subrangos sutarties pasirašymo neturėjo galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl JUREX klientas buvo priverstas kreiptis pagalbos į kitą įmonę, kad ši suteiktų ieškovui pagalbą. Šios bylos specifiškumas pasireiškė tuo, jog ieškovas nepasirašė susitarimo dėl pagalbos. Šį susitarimą pasirašė tik pagalbos teikėjas ir JUREX klientas. Atsižvelgdamas į tai, JUREX kliento oponentas laikėsi pozicijos, jog jam susitarimo nuostatos, kuriomis JUREX klientas įsipareigojo kompensuoti suteiktos pagalbos vertę, negali daryti įtakos (nors jis suteiktą pagalbą faktiškai priėmė), todėl jam priklauso visas rangos sutartyje numatytas užmokestis.

JUREX sėkmingai apgynė investuotojo interesus verslo ginče dėl daugiau nei 1,4 mln. EUR nuostolių atlyginimo

Vienas iš Lietuvoje veikiančių regioninių atliekų tvarkymo centrų, siekdamas įgyvendinti sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai projektą, paskelbė investicinį konkursą. JUREX klientas, susipažinęs su investicinio konkurso sąlygomis, jose pateiktais duomenimis apie sąvartyne esantį ir būsimą (prognozuojamą) dujų kiekį, jų sudėtį, išgavimo efektyvumą, pateikė regioniniam atliekų tvarkymo centrui pasiūlymą ir laimėjo konkursą. Šalims sudarius sutartį, JUREX klientas savo lėšomis pastatė (įrengė) dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, techniką, pradėjo ją eksploatuoti, tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad sąvartyne nėra tiek dujų, kiek buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose. Per kelerius veiklos vykdymo metus JUREX klientas faktiškai išgavo kelis kartus mažiau dujų lyginant su regioninio atliekų tvarkymo centro užsakymu trečiojo asmens parengtoje tyrimo ataskaitoje prognozuotais išgauti kiekiais. Atitinkamai JUREX klientas pagamino ir pardavė žymiai mažiau elektros ir šilumos energijos nei dalyvaudamas investiciniame konkurse pagrįstai numatė ir tikėjosi pagaminti bei parduoti. Dėl šios priežasties JUREX klientas kiekvienais dujų surinkimo ir utilizavimo veiklos vykdymo metais patyrė nuostolių (inter alia negavo planuotų pajamų), kuriuos byloje siekė prisiteisti iš regioninio atliekų tvarkymo centro.

Ko gero, verta pažymėti, jog kliento interesams JUREX ėmėsi atstovauti po to, kai jo ieškinys buvo atmestas tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje. Kitaip tariant, JUREX įsitraukė į procesą, kuomet klientui buvo likusi vienintelė viltis – kasacija. Ir ši viltis išsipildė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylą iš naujo (antrą kartą) išnagrinėję teismai nusprendė, jog ginčo atveju egzistuoja visos regioninio atliekų tvarkymo centro civilinės atsakomybės sąlygos. Teismų vertinimu, investicinio konkurso sąlygose pateikta informacija apie dujų kiekį ir prognozuojamas gavybos apimtis buvo suformuluota pakankamai aiškiai ir tiksliai, suponavo išvadą apie jos patikimumą, neteikė pagrindo ja abejoti ir buvo esminė potencialiems konkurso dalyviams. Teismo ekspertizės pagalba byloje buvo nustatyta, jog ši informacija buvo neteisinga. Atsižvelgiant į tai, teismai konstatavo, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, investicinio konkurso sąlygose pateikdamas klaidingą informaciją, turėjusią esminės reikšmės investuotojui apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse, pasiūlymo pateikimo, jo turinio (įskaitant kainą) bei sutarties sudarymo, atliko neteisėtus veiksmus. Be to, teismai konstatavo, jog regioninio atliekų tvarkymo centro neteisėti veiksmai pasireiškė dar ir sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimu iki jo eksploatacijos pradžios. Galiausiai teismai priėjo prie išvados, jog dėl pirmiau nurodytų neteisėtų veiksmų JUREX klientas, vykdydamas sutartį, viena vertus, patyrė tiesioginių nuostolių, antra vertus, negavo pajamų. JUREX klientui iš regioninio atliekų tvarkymo centro buvo prisiteista daugiau nei 1,4 mln. EUR nuostolių. Kliento naudai šią dieną taip pat yra susidarę jau daugiau nei 0,4 mln. procesinių palūkanų.

JUREX sėkmingai apgynė kliento interesus nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos byloje

JUREX sėkmingai apgynė kliento interesus byloje prieš darbuotoją, pažeidusį susitarimus dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos, klientui iš susitarimus pažeidusio darbuotojo buvo priteistos baudos už šių susitarimų nesilaikymą.

Susitarimai dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos buvo sudaryti įdarbinant nedaug profesinės patirties turintį darbuotoją, kuris, dirbdamas pas klientą, įgijo aukštą kvalifikaciją, o vėliau sukauptas žinias ir gautą konfidencialią informaciją ėmė naudoti konkuruojančioje įmonėje.

Teismo sprendimas pripažinti susitarimų pažeidimus ir priteisti juose įtvirtintas baudas siunčia darbdaviams žinutę, kad:

• Susitarimai dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos bei juose įvirtintos baudos tampa ne tik prevencine, bet ir veiksmingai taikoma darbdavio teisių gynimo priemone.

• Susitarimus dėl nekonkuravimo galima sudaryti ir su mažesnę patirtį turinčiais darbuotojais, jei žinoma, kad dėl darbo įmonėje jie įgis žinių ir gebėjimų, pritaikomų konkuruojančioje įmonėje.

JUREX sėkmingai atstovavo užsienio klientui (krovinio gavėjui) dėl nuostolių už dingusį krovinį priteisimo iš faktinio vežėjo

Tam, kad būtų apginti kliento interesai – priteisti nuostoliai iš krovinį gabenusio ir neįgaliotam asmeniui perdavusio vežėjo – galutinį tašką šioje byloje turėjo padėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė 7 teisėjų kolegija.

Klientas – krovinio gavėjas ir pervežimo užsakovas pavedė krovinio pervežimą iš Roterdamo (Nyderlandai) į Ukrainą atlikti ekspeditoriui (susitariantis vežėjas). Šis pats krovinio nevežė ir pervežimui pasamdė kitą įmonę, o ji savo ruoštu pasamdė dar vieną įmonę, kuri faktiškai ir vežė krovinį (faktinis vežėjas). Faktinis vežėjas atvyko į pasikrovimo vietą ir priėmė vežti krovinį pagal CMR važtaraštį, kuriame nurodyta krovinio pristatymo vieta (Ukraina) skyrėsi nuo faktinio vežėjo turimame užsakyme nurodytos krovinio pristatymo vietos (Kaunas). Faktinis vežėjas, vykdydamas telefonu gautus nurodymus, krovinį iškrovė Kaune ir perdavė ne CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui. Krovinys savo tikrojo gavėjo taip ir nepasiekė. Buvo kreiptasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Išnagrinėję bylą pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino pilnai. LAT faktinio vežėjo kasacinį skundą atmetė. Šioje byloje LAT apibendrino ankstesnę LAT praktiką ir pateikė išaiškinimą kokiais kriterijais nustatoma CMR konvencijos VI skyriuje numatyta „vienintelė sutartis“.

LAT nurodė, kad „CMR konvencijos 34 straipsnyje įtvirtintą sąvoką „vienintelė sutartis“ reikia aiškinti klientą ir vežėją (vežėjus) siejančios sutarties kontekste, kaip apibūdinančią atvejus, kai sutartį su vežėju sudaręs asmuo (vežimo paslaugos užsakovas) su vežėju dėl krovinio gabenimo per visą maršrutą (nuo taško A iki taško Ž) sudaro vieną sutartį, neapimančią situacijų, kai vežimo paslaugos užsakovas dėl krovinio gabenimo skirtingomis to paties maršruto (nuo taško A iki taško Ž) atkarpomis sudaro skirtingas sutartis (pvz., nuo taško A iki taško K ir nuo taško K iki taško Ž)“. „Vienintelės sutarties“ kriterijaus taikymui būtina, kad krovinio gabenimas per visą maršrutą būtų sureguliuotas viena sutartimi, dėl to, tokiais atvejais būtina nustatyti, kur yra maršruto pradžia ir pabaiga.“

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad „CMR konvencijos 34 straipsnio formuluotė „antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje“ reglamentuoja vieną iš tolimesnių vežėjų prisijungimo prie tarp krovinio vežimo užsakovo ir šį pervežimą įsipareigojusio įvykdyti asmens (asmenų) sutartinių teisinių santykių būdų, kai prisijungiantis asmuo gauna važtaraštį bei perima krovinį. Tokiu atveju tolimesnis vežėjas, priimdamas krovinį bei važtaraštį, išreiškia valią dalyvauti sutartiniuose santykiuose, priima sutarties sąlygas, taigi, atlikus atitinkamus veiksmus, vėlesnio vežėjo prisijungimas prie sutarties įvyksta ex lege.“

„Vienintelės sutarties“ egzistavimas gali būti konstatuojamas ir tada, kai pervežimo teisiniuose santykiuose dalyvauja ir kiti vežėjai, kurie patys krovinio neveža, o tam pasitelkia kitus asmenis. Kaip nurodė LAT: „pateiktas teisės aiškinimas dėl CMR konvencijos 34 straipsnio aktualus ir tose situacijose, kai dalis transporto operacijoje dalyvaujančių vežėjų yra nominalūs vežėjai – vežėjai, priėmę užsakymą, tačiau jį vykdantys ne patys, o tam pasitelkdami kitus vežėjus.“

Dėl to, rekomenduojame vežėjams:

  • prieš priimant pervežimui krovinį atidžiai patikrinti ar CMR važtaraštyje įrašomi duomenys (ypač gavėjas, krovinio pristatymo vieta) atitinka duomenis, nurodytus priimtame užsakyme ar sutartyje dėl krovinio pervežimo;
  • nustačius neatitikimus tarp CMR važtaraštyje ir sutartiniuose dokumentuose nurodytų duomenų, paprašyti pakeisti CMR važtaraštį pagal pasirašytos sutarties, užsakymo duomenis;
  • jei vis dėlto, buvo priimtas pervežimui krovinys pagal CMR važtaraštį, kuriame užfiksuoti duomenys neatitinka užsakymo duomenų, rekomenduojame tinkamai, giežtai laikantis CMR konvencijos reikalavimų (CMR konvencijos 12 str.) įforminti krovinio perdavimą kitam, nei įrašyta CMR važtaraštyje gavėjui. Tai ypač svarbu, nes LAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad vežėjo veiksmai krovinį perduodant neidentifikuotam asmeniui, nesikreipus į krovinio siuntėją instrukcijų dėl krovinio perdavimo, įsitikinimui, jog krovinys yra perduodamas tinkamam subjektui ir tinkamoje vietoje, kvalifikuotini kaip vežėjo didelis neatsargumas, panaikinantis vežėjo teisę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais vežėjo atsakomybės ribojimo ar jo atleidimo nuo atsakomybės pagrindais
  • Jei krovinys perduodamas kitam vežėjui, rekomenduotina šį faktą tinkamai, giežtai laikantis CMR konvencijos reikalavimų (CMR konvencijos 35 str.) užfiksuoti. Nors tai ir nepanaikins CMR konvencijos 34 str. numatytos vežėjo atsakomybės už visą vežimą, bet nors kažkiek sumažintų krovinio dingimo riziką ir padidintų galimybes žalos kroviniui padarymo ar jo dingimo atveju, esant poreikiui, regreso tvarka išsieškoti atlygintą žalą iš už krovinio praradimą/sugadinimą atsakingo vežėjo.

JUREX sėkmingai atstovavo klientui darbo santykių ginče

JUREX advokatė Olga Siomina laimėjo bylą, kuri atskleidė, kad netinkamas darbuotojo atleidimo  įforminimas išbandymo laikotarpiu gali turėti labai skaudžių pasekmių.

Bylos esmė. Darbdavys – privačių automobilių stovėjimo aikštelių valdytojas, teikiantis automobilių nuomos ir plovyklos paslaugas. Atleistas darbuotojas – automobilių priežiūros vadybininkas byloje ginčijo darbo sutarties nutraukimą, išbandymo laikotarpio metu. Jis teigė, kad tikroji jo atleidimo priežastis buvo paremta diskriminaciniais motyvais. Darbuotojas reikalavo priteisti jam darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi nuo darbuotojo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, suėjo daugiau nei metai, darbdaviui būtų priteista virš 10 000 Eur.  Atleidimo metu darbdavys padarė keletą procedūrinių klaidų. Nepaisant to, teismai, remdamiesi ankstesne kasacinio teismo praktika, pripažino, kad procedūriniai pažeidimai patys savaime nelemia atleidimo neteisėtumo, teismai patys negali nuspręsti, ar darbuotojas tinka darbui, o darbdavys surinko pakankamai įrodymų, kurie leido jam konstatuoti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo.

Patarimai verslui: nors atleidimas išbandymo laikotarpiu dažnai vertinamas kaip darbdavio prerogatyva, nereikėtų ignoruoti tinkamo šios procedūros įforminimo nuo pat pradžios iki pabaigos (išvados apie išbandymo laikotarpio rezultatų netinkamumą surašymas, darbuotojo įspėjimas raštu, atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju ir kt.). Šioje byloje nors darbdavys ir laimėjo, jo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta 2/3, lyginant su faktiškai patirtomis išlaidomis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje yra darbuotojas. Todėl netinkamas atleidimo procedūros netinkamas įforminimas kainavo pakankamai brangiai.