Naujausi projektai

Triniti Jurex apgynė kliento interesus - išrašyta sąskaita faktūra negali būti laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi

Advokatų kontoros Triniti Jurex advokatas Artūras Vaišvila su komanda sėkmingai apgynė kliento interesus byloje prieš ieškovą – statybinių medžiagų pardavėją, kuris ieškiniu prašė priteisti iš kliento skolą, susidariusią dėl neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų už statybines medžiagas (prekes). Tai nebuvo tiesiog paprasta skolos byla, kur pardavėjas pardavė pirkėjui prekes, o pirkėjas už prekes neatsiskaitė. Byla buvo sudėtinga ir ilga, nes ieškovo sąskaitas už prekes klientas buvo gavęs ir pasirašęs. Byla jau buvo išnagrinėta pirmoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje, kuri grąžino bylą į pirmąją instanciją. Ir tik po antrojo teismų rato bei byloje atliktos teismo ekspertizės pavyko pasiekti pergalę šiame ginče.

TRINITI JUREX komandai pavyko įtikinti teismą, kad šalių nesaistė pirkimo-pardavimo santykiai, t. y. tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kad klientas prekių neužsakinėjo ir negavo. Todėl ieškovo ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, o klientui priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pasivadovavo jau senai nusistovėjusiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl PVM sąskaitų-faktūrų reikšmės sutartinių santykių nustatymui, kad išrašyta sąskaita – faktūra pati savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišaliai sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia.  

Taigi, siekiant išvengti panašių ginčų, rekomenduojame: pirma, stengtis sutartis visada sudaryti raštu; antra, sąskaitose-faktūrose ar kituose prekes lydinčiuose dokumentuose nusimatyti pirkėjo patvirtinimą, kad pirkėjas prekes gavo; trečia, nepasirašinėti dokumento, neįsitikinus kam jis skirtas ir ar jame nurodyta informacija yra teisinga.

TRINITI JUREX komanda sėkmingai apgynė klientus nuo reikalavimo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu

Bendrovių bankroto procese kreditoriai gana dažnai linkę pasinaudoti tyčinio bankroto institutu tam, kad jiems būtų atvertos galimybės reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir/ar akcininkams.

Nors laikoma, kad tyčinis bankrotas yra sunkiai įrodomas, kai teismą pasiekia pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu tenka nemažai padirbėti siekiant įrodyti, kad bendrovė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, t. y. bendrovės bankrotą nulėmė ne tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, bet kitos objektyvios priežastys (verslo nesėkmė, užsitęsę ginčai ir pan.). 

Byla, kurioje TRINITI JUREX komanda atstovavo bankrutavusios bendrovės vadovą ir akcininką, buvo sudėtinga, kadangi kreditoriaus pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo buvo grindžiamas net 5 įstatyme įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais, o buvusio vadovo bei akcininko veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, buvo įvykę daugiau nei prieš dešimtmetį. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo patenkino, tačiau apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir kreditoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.

Džiaugiamės, kad mūsų sukaupta patirtis bankroto teisės srityje dirbant su bankroto bylomis ir atstovaujant įvairias proceso šalis (bendrovės vadovus, akcininkus, kreditorius bei nemokumo administratorius), padėjo pasiekti teisingumą bei užkirto kelią dar vienam procesui dėl žalos atlyginimo.

Apgynėme kliento interesus dėl autorių ir dizaino teisių pažeidimo

TRINITI JUREX advokatai atstovavo klientą byloje dėl teisių į trispalvį „Medaus desertas“ dizainą pažeidimo ir laimėjo ginčą. Vilniaus apygardos teismas sprendime pripažino, kad ieškovo registruotas dizainas nėra naujas bei neturi individualių savybių, dėl to ieškovo dizainas neturėjo būti užregistruotas Valstybiniame patentų biure ir, atitinkamai, negali būti ginamos teisės į šį dizainą.

TRINITI JUREX apgynė Telecentras interesus ginče dėl nekilnojamojo turto pardavimo sandorio

Apgynėme mūsų kliento AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) interesus prieš Darnu Group dėl 6 mln. Eurų vertės nekilnojamojo turto pardavimo sandorio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad sandoris yra galiojantis. Sveikiname mūsų kontoros advokatą Kęstutį Žičkų ir komandą, kurie į šią bylą įsitraukė tik apeliacijoje ir abiejose instancijose užtikrino kliento pergalę.     

Šis teismo procesas parodo, kad nekilnojamojo turto vystytojai, įsigydami nekilnojamąjį turtą, prisiima riziką ir dėl sutarčių su trečiosiomis šalimis. Šiuo atveju ginčas kilo Nacionalinei žemės tarnybai nesutikus pirkėjams išnuomoti valstybinio žemės sklypo. Suformavus šią teismų praktiką, vystytojams reikės arba atitinkamai struktūruoti sandorius, įsivedant saugiklius, arba dar prieš sandorį įsivertinti sutarčių su trečiosiomis šalimis perspektyvas.

Jei turite klausimų dėl nekilnojamojo turto, susisiekite su mumis ir mes padėsime juos išspręsti! 

TRINITI JUREX apgynė ūkininko interesus - meteorologinės sąlygos nuo šiol gali būti force majeure aplinkybėmis

Ekstremalios meteorologinės sąlygos žemės ūkyje nuo šiol gali būti pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje atstovavome Lietuvos ūkininką prieš žemės ūkio produkcijos pirkėją UAB „Agrosfera“.

Tai yra pirmas kartas šalies teismų praktikoje, kai mūsų kontoros asocijuotajam partneriui Mariui Tamošiūnui, vyresniajam teisininkui Laimonui Stančikui su komanda pavyko įrodyti, kad ūkininko sutartis buvo neįvykdyta dėl nepalankių gamtinių sąlygų, o tai buvo nenugalimos jėgos aplinkybės.

Pasaulyje vykstanti klimato kaita ir dėl to kylantys ekstremalūs gamtos reiškiniai neaplenkia ir Lietuvos. Per pastaruosius kelerius metus šalyje ne kartą buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl liūčių ar sausros.

Vis dėlto iki šiol žemės ūkyje vyravo nuomonė, kad sutarčių sąlygos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių buvo tik formalumas ir šiomis sąlygomis ūkininkams nebuvo realu pasinaudoti susidūrus su ekstremaliais gamtos reiškiniais. Džiaugiamės, kad situacija pasikeitė ir ūkininkai turi daugiau teisinių galimybių apginti savo interesus.

Pasitarkite su mumis, jei nesate tikri dėl sąlygų savo sutartyse!

TRINITI JUREX apgynė TERMOLINK reikalavimą, kad generalinis rangovas atsiskaitytų už papildomus darbus

Papildomi darbai statybose – dažnos situacijos. Deja, ne visada pavyksta jas išspręsti taikiai. Sveikiname mūsų klientą UAB TERMOLINK ir advokatą Artūrą Vaišvilą su komanda pasiekus pergalę – jiems pavyko įrodyti teismui, kad generalinis rangovas turi atsiskaityti už papildomus darbus, kurių atlikimas buvo įformintas vienašališku aktu.

Teismas argumentavo, kad būtent generaliniam rangovui tenka rizika dėl to, kad visi būtini statybos darbai būtų įraukti į techninį projektą ir kitus statybos normatyvinius dokumentus. Jei nustatoma, kad statybos darbų vykdytojas atliko darbus, kurie tikrai buvo būtini tinkamam rezultatui pasiekti, kad šių darbų rezultatais yra naudojamasi, kad nebuvo įrodyti šių darbų atlikimo trūkumai, generalinis rangovas už tokius darbus turi sumokėti.

TRINITI JUREX pasiekė, kad M. Lietuvio gatvės poveikis aplinkai būtų vertinamas iš naujo

Atstovavome Visorių slėnio gyventojų bendruomenei ir džiaugiamės dar viena jų pergale. Teismas įpareigojo iš naujo ir maksimalia galima apimti įvertinti planuojamos tiesti M. Lietuvio gatvės poveikį gyventojų sveikatai. Sveikiname kontoros partnerį Deivį Valiulį ir NT praktikos grupės komandą sėkmingai ginant gyventojų teises.   

M. Lietuvio gatvė planuojama kaip Šiaurinis Vilniaus aplinkkelis, kuris turėtų sujungti Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir Ukmergės g. su Molėtų pl. Rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikėsi nuostatos, kad planuojamoje M.Lietuvio gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių eismo ribojimas, o planuojamas maksimalus leistinas greitis bus 50 km/h.

Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog poveikis aplinkai turi būti įvertintas pagal pilnos apimties šios kategorijos gatvei nustatytus techninius reikalavimus, t.y. vertinant tai, jog šioje gatvėje leidžiamas sunkiasvorio transporto judėjimas, o leistinas greitis yra 70 km/h, o ne 50 km/h.

TRINITI JUREX įrodė, kad Remigijus Šeris ir „Telecentras“ nepažemino garbės ir orumo

Garbės ir orumo bylos – subtilios, jautrios ir dažniausiai viešos. Kontoros advokatė Jurgita Judickienė ir komanda neseniai apgynė Lietuvos radijo ir televizijos centro bei jo vadovo Remigijaus Šerio interesus  bei įrodė, kad buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsižeidė nepagrįstai.

Prieš dvejus metus R. Šeris www.15min.lt straipsnyje papasakojo apie keletą nemalonių susidūrimų su V. Sutkumi ir jo garsiai nuskambėjusius žodžius „daloj Šerį” (šalin – rus.). V. Sutkus kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Vis dėlto Vilniaus apygardos teismas galutine nutartimi pripažino, kad visi straipsnyje išsakyti teiginiai atitinka tikrovę ir nežemina V. Sutkaus garbės ir orumo. Teismas taip pat priteisė atlyginti tiek paties R. Šerio, tiek ir Lietuvos radijo ir televizijos centro byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sveikiname su garbinga pergale!   

Detalų istorijos aprašymą skaitykite www.15min.lt

TRINITI JUREX apgynė UAB „Restoranų grupė Fortas“ interesus - nuostolių atlyginti nereikės

TRINITI JUREX partnerė, advokatė Agnė Varnelienė ir kontoros komanda apgynė UAB „Restoranų grupė Fortas“ nuo draudimo bendrovės reikalavimo atlyginti nuostolius.

Ginčas kilo tarp mūsų kliento UAB „Restoranų grupė Fortas“ ir draudimo bendrovės dėl pareigos atlyginti nuostolius, kilusius užliejus patalpas vandeniu. Klientas viename pramogų ir verslo centre nuomojosi patalpas, skirtas restorano/baro veiklai. Pagalbinėse patalpose nakties metu trūko vandens maišytuvo šalto vandens žarnelė ir vandeniu buvo užlietos tiek nuomotos, tiek kitos šio centro patalpos – sporto klubas, administracinės patalpos.  Pastato savininkui ir tuo pačiu nuomotojui nuostolius atlyginusi draudimo bendrovė regresiniu ieškiniu reikalavo teismo priteisti iš kliento sumokėtas draudimo išmokos sumas.

Draudimo bendrovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje laikomasi taisyklės, kad patalpų savininkas / valdytojas atsako be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu, jei yra nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis (šiuo atveju – vandens išsiliejimas) iš valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Tokiu atveju ieškovui nereikia įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo valdomų patalpų, jam pakanka įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovo valdomos patalpos, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio valdytojo netinkamo turto valdymo arba naudojimo, kuris suprantamas kaip daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Minėtoje byloje pavyko įtikinti teismą minėta taisykle ginčo atveju nesivadovauti, o vertinti nuomos sutartyje įtvirtintą patalpų nuomininko ir nuo užliejimo nukentėjusio jų savininko pareigų balansą. Teismas pripažino klientą tinkamai vykdžiusiu nuomos sutartį, todėl jo atžvilgiu reikštas reikalavimas atlyginti užliejimu sukeltus nuostolius buvo pilnai atmestas.