Kainų palyginimas reklamose – naujos gairės

Triniti

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), siekdama užtikrinti teisingą ir sąžiningą reklamos skleidimą, patvirtinto „Kainų palyginimo reklamoje gaires“. Nors VVTAT jau kuris laikas yra perėmusi reklamos teisėtumo priežiūrą iš anksčiau šią funkciją vykdžiusios Konkurencijos tarybos, iki šiol turėjome tik ankstesnės priežiūros institucijos patvirtintas kainų lyginimo rekomendacijas.

Produkto ar paslaugos patrauklumui sustiprinti pardavėjai reklamoje dažnai pasitelkia buvusios ir esamos kainos palyginimus, ar nurodo ankstesnei kainai taikomas nuolaidas. Lyginamoji reklama nėra draudžiama. Tinkamai pateikta lyginamoji reklama gali padėti suprasti pardavėjo pasiūlymo privalumus bei sukurti naudą vartotojams. Tačiau jei informacija apie palyginamąsias kainas nėra tiksli ir teisinga (pavyzdžiui, nurodoma netikra pradinė prekės kaina, nurodoma nuolaidos dydis, kuris realiai nėra taikomas), vartotojai gali suklysti dėl tikrosios pasiūlymo vertės ir tokia reklama nebus teisėta.

Reklamos įstatymas nedetalizuoja, kaip reikėtų teisingai palyginti prekių kainas, tad į pagalbą ateina VVTAT gairės. Naujosios gairės apima: (i) bendrąsias kainų palyginimo rekomendacijas, (ii) siūlymus kaip lyginti to paties pardavėjo skirtingų laikotarpių kainas bei (iii) siūlymus, kaip lyginti savo ir konkurento kainas.

Bendrosios kainų palyginimo rekomendacijos

Bendrosios gairių rekomendacijos mažai skiriasi nuo anksčiau Konkurencijos tarybos įtvirtintų rekomendacijų lyginamajai reklamai. Gairėse patariam:

  • Reklamose naudoti išsamius ir teisingus palyginimus, tai yra suprantamai paaiškinti vartotojui pardavėjo teikiamą pasiūlymą, kad šis galėtų suprasti tikrąją jo vertę. Skleidžiamą reklamą siūloma vertinti iš vartotojo supratimo pozicijos bei grįsti ją realiais duomenimis, kuriuos reklamos davėjas, esant reikalui, gali pateikti;
  • Reklamoje pardavimo kainą lyginant su kaina, kuri apibūdinama kaip „įprastinė kaina“„normali kaina“„vertė“, papildomai vartotojams paaiškinti, ką toks apibūdinimas reiškia, jei tai nėra pardavėjo taikyta kaina;
  • Naudoti apibūdinimą „ankstesnė kaina“, „sumažinta nuo“ ir nubrauktą aukštesniąją kainą tik tuomet, jei tai yra reklamos davėjo toje pačioje prekybos vietoje (fizinėje ar elektroninėje parduotuvėje) anksčiau taikyta kaina. Tačiau nenaudoti šių apibūdinimų lyginant su kaina, kurios pardavėjas niekada netaikė, ar su kaina, kurią taikė kiti pardavėjai;
  • Naudoti reklamoje apibūdinimą „nuolaida iki xx proc.“, jei maksimali nuolaida išpardavimo pradžioje taikoma bent 10 proc., o minimali nuolaida – ne daugiau kaip 10 proc. reklamoje nurodytų prekių (tam tikros prekių grupės prekių) kiekvienos prekybos vietos, skelbiančios (taikančios) akciją, mastu bei yra nurodomas tokios akcijos laikotarpis. Likusi procentinė nuolaidų dalis turėtų pasiskirstyti proporcingai;
  • Jei akcija siekiama išparduoti prekių likučius ir pardavėjui sudėtinga apskaičiuoti tokios akcijos laikotarpį, jis gali būti nenurodomas. Tačiau pardavėjui rekomenduojama periodiškai įvertinti, ar reklamoje nurodyta maksimali nuolaida vis dar aktuali bei nereikalauja korekcijų.

Pardavėjo kainos lyginimas su anksčiau savo taikyta kaina

Konkurencijos tarybos rekomendacijos palyginimui leido naudoti kainą, taikytą toje pačioje prekybos vietoje bent 16 dienų (nebūtinai iš eilės) per paskutines 30 dienų iki pardavimo („akcijos“) kainos taikymo. Tuo tarpu gairės pakeičia anksčiau galiojusius pardavėjo savų skirtingo laikotarpio kainų lyginimo principus ir rekomenduoja:

  • Pranešime apie kainos sumažinimą nurodyti ankstesnę prekės ar paslaugos kainą;
  • Palyginimui naudoti ankstesnę mažiausią kainą, taikytą toje pačioje prekybos vietoje bent per paskutines 30 dienų iki pardavimo („akcijos“) kainos taikymo (
  • Naudoti tokią „30 dienų“ kainą, kuri buvo taikyta ne seniau kaip prieš 6 mėn.

„30 dienų“ kainos taisyklė gali būti netaikoma:

  • Trumpo galiojimo prekių (pavyzdžiui, maisto prekės) kainų palyginimui. Kas yra trumpas galiojimo laikas, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju;
  • Kasdienių vartojimo prekių, kurių kainos mažinamos dėl prekinės išvaizdos praradimo kainų palyginimui. Tokiu atveju naują mažesnę kainą rekomenduojama lyginti su paskutine (prieš kainos mažinimą buvusia) kaina;
  • Nuoseklaus prekės ar paslaugos kainos mažinimo atveju. Kai prekės ar paslaugos kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina laikoma prekės ar paslaugos kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo.

Pardavėjas, nusprendęs reklamuoti naują prekę ar paslaugą, apibūdinimus „naujovė“, „naujiena“ ar pan. naudoti gali tik, jei jis vėliau ketina produktą parduoti už aukštesnę palyginamąją kainą. Siūlant naujoves, taip pat derėtų nurodyti kada baigiasi pasiūlymas bei reklamą skleisti protingą laiko tarpą.

Lyginimas su konkurento kainomis ar „rekomenduojamomis“ kainomis

Panašiai kaip ir ankstesnės rekomendacijos, gairės numato, kad:

  • Lyginant kainas su konkurento kainomis be bendrųjų Reklamos įstatyme įtvirtintų reikalavimų laikymosi, svarbu palyginimui naudoti to paties laikotarpio pardavėjo ir konkurento produkto kainą, reklamoje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodyti konkurentą bei nurodyti užfiksuotos konkurento produkto kainos datą ir vietą.
  • Pardavimo kainą lyginant su rekomenduojama mažmenine ar kitaip apibūdinama kaina, pardavėjas turi įsitikinti ar ši kaina yra teisinga, pagrįsta realia prekės gamintojo ar tiekėjo rekomendacija, žymiai nesiskiria nuo tos, už kurią vartotojai produktą gali įsigyti mažmeninėje rinkoje.

Nors VVTAT gairės ir nėra privalomos, tačiau VVTAT siūlo jų laikytis, o nukrypus nuo jų, pasiruošti svarių argumentų, dėl kokių priežasčių į gairių pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.