Ar paviešinus patiekalo receptą galima atsidurti teisme?

Triniti

Maisto receptai yra tapę tokia neatsiejama gyvenimo dalimi, jog dauguma mūsų neįsivaizduojame vakarienės gaminimo be telefono rankose. Ir tik nedaugelis susimąstome, kad receptas gali būti teisinių santykių objektas kaip, pavyzdžiui, žemės sklypas. Neteisėtas recepto paviešinimas gali lemti neigiamas pasekmes recepto autoriui arba teisių į tokį receptą turėtojui. Kaip nuo tokių pasekmių apsisaugoti?  

Įsivaizduokite – jums gimsta tobulo patiekalo idėja. Į ingredientų maišymą investuojate didelius produktų  ir dar didesnius laiko resursus, kol galiausiai jums pavyksta paruošti tai, apie ką svajojote. Pradedate gaminti naująjį patiekalą savo restorane ir jau po savaitės jo trokšta paragauti visas miestas, kartu atnešdamas pelną į įmonės sąskaitą. Ir koks nors neatidus virėjas staiga sugalvoja pasidalinti receptu internete arba perduoti jį konkurentui. Dar po savaitės jūsų patiekalą siūlo ir kiti restoranai, o galėtos gauti pajamos iš naujojo kūrinio nuplaukia it prisvilusio puodo dūmas.

Vis dėlto egzistuoja teisinis pagrindas tokio scenarijaus išvengti. Jei konkretus receptas būtų nurodytas prie bendrovės komercinių paslapčių sąrašo, jis įgytų komercinės paslapties teisinį statusą. Pagal aktualią Lietuvos teismų praktiką, komercinių paslapčių sąraše nėra būtina aprašyti visų tokio recepto sudedamųjų dalių ir gamybos būdo, tačiau darbuotojui turi būti aišku, jog būtent konkretus receptas yra komercinė paslaptis, kurios atskleisti nevalia. Komercinių paslapčių sąrašas yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytas institutas, leidžiantis įtvirtinti darbdavio veiklai itin svarbios arba netgi esminės informacijos apsaugą.

Kitas žingsnis – su darbuotoju sudaryti susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Pagal šiuo metu galiojančias Darbo kodekso nuostatas, tokiame susitarime turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo galiojimo terminas bei darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti tokios informacijos slaptumą. Papildomai siūlytina numatyti, kad toks susitarimas galioja pakankamai ilgą laiko tarpą (pavyzdžiui, penkerius metus), po darbo teisinių santykių pabaigos, nes tokio termino nenumačius jis galios tik vienerius metus po to, kai santykiai su darbuotoju nutrūks.

Pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu norite, kad receptas būtų laikomas komercine paslaptimi, jis, pirma, turi būti slaptas (neviešas); antra, turi turėti tam tikrą ar potencialią (gamybinę) vertę vien dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; trečia, tokios informacijos savininkas turi dėti protingas pastangas išsaugoti recepto slaptumą. Visų šių kriterijų laikymasis yra būtinas, norint užtikrinti recepto kaip komercinės paslapties apsaugą.

Jeigu, įvykdžius šiuos žingsnius, jūsų sukurtą receptą be jūsų žinios pradėjo naudoti konkurentai, galima kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas numato galimybę prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą iš komercinę paslaptį paviešinusių asmenų.

Tokiu atveju teismas, nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, turėtų atsižvelgti į recepto autoriaus arba teisių į jį turėtojo faktiškai patirtas komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes. Neturtinės žalos dydis, patirtas dėl recepto atskleidimo, nustatinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.

Taigi, darytina išvada, kad ir receptas gali būti saugomas teisės, tačiau recepto autorius arba teisių į jį turėtojas taip pat turi imtis aktyvių veiksmų, norėdamas užtikrinti jo kūrybinės veiklos rezultato gynybą teisinėmis priemonėmis.