Viešojo pirkimo taip paprastai nutraukti jau nebepavyks: 1-0 tiekėjų naudai

Triniti

Ne viena verslo įmonė yra susidūrusi su situacija, kai viešųjų pirkimų organizatoriai dėl įvairių priežasčių juos nutraukdavo. Tiek potenciali sutartis, tiek didesni ar mažesni resursai, investuoti į pasiūlymo rengimą, būdavo tiesiog prarandami. Gera žinia ta – kad situacija keičiasi, pirkimus vykdančios organizacijos turės elgtis atsakingiau ir nebegalės taip paprastai jų nutraukti. Viena iš naudų valstybei – efektyvesni ir skaidresni viešieji pirkimai.  

Nutraukimas buvo įprasta praktika 

Viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas skausmingas visoms pirkimo šalims. Verslas praranda į dalyvavimą pirkime investuotus išteklius. Organizuojant tokį pirkimą švaistomi viešieji resursai ir energija. Praktika rodo, kad nutraukus pirkimą ir vėliau perkant tą patį, kaina auga, kartais ir net labai ženkliai.

Galimybė lengva ranka nutraukti viešųjų pirkimų procedūras skatina korupciją ir mažina verslo pasitikėjimą. Pavyzdžiui, pirkimas nutraukiamas prieš pat sutarties pasirašymą su laimėtoju, kai „laimėjo ne tas tiekėjas“. Pirkimas taip pat gali būti nutraukiamas dėl jo rezultatų kilus ginčui, laikantis požiūrio: nėra pirkimo, nebus ir bylos.

Ilgus metus vyravo nuosekli praktika, jog pirkėjui nusprendus nutraukti viešąjį pirkimą, tiekėjas tegali „nuryti“ į dalyvavimą pirkime investuotas lėšas ir laukti, tikėtis sklandesnės, naujos procedūros, kurioje jau nežino, kaip pasiseks.

Teismai griežtina poziciją

Vis dėlto ši verslui labai nepalanki tendencija keičiasi. Šį rudenį Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ginčą tarp saulės elektrinių montavimu užsiimančios įmonės ir Radviliškio ligoninės, nusprendė, kad Radviliškio ligoninė, trečią kartą nutraukdama tą patį pirkimą prieš pat sutarties sudarymą, pasielgė neleistinai ir įpareigojo pirkimą tęsti. Ginčytame pirkimo etape jau buvo išrinktas pirkimo laimėtojas, po teismo sprendimo ligoninė turėjo sugrįžti į pirkimo procedūras.

Kai pirkėjas trečią kartą vykdo tą patį pirkimą, jis nebegali gintis, kad netikėtai pamatė, jog reikėtų iš naujo įvertinti pirkimo sąlygas ar techninį projektą. Kitaip sakant, jei pirkėjas buvo toks neatsakingas ir tokių dalykų nematė iki tol, pirkimo finišas jau nebėra tas etapas, kai pirkimą galima nutraukti.

Šis naujausias apeliacinio teismo sprendimas tęsia nuoseklią vis griežtėjančią teismų praktiką dėl viešųjų pirkimų nutraukimo. Šią vasarą tas pats teismas priėmė panašų verslo interesus ginantį sprendimą byloje tarp „ProGear LT“ ir Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pirkėjams išauga rizika  

Vadinasi, jei perkančiosios organizacijos pastebi, kad pradėto pirkimo dokumentai ar specifikacijos nebeatitinka jų lūkesčių ar pasikeitė kitos aplinkybės, pirkimą reikėtų nutraukti kuo ankstesnėje stadijoje. Taip sumažinama rizika, kad ateityje toks sprendimas bus nuginčytas.

Nutraukusi pirkimą tuomet, kai jau išrinktas pirkimo laimėtojas, organizacija susiduria su rizika, kad toks sprendimas bus pripažintas neteisėtu. Neteisėtas pirkimo nutraukimas turi neigiamų pasekmių perkančiajai organizacijai: reikės grįžti į pirkimą arba teks buvusiam laimėtojui atlyginti žalą.

Teismų procesai parodė, kad pirkimo sąlygų klaidos nėra objektyvi priežastis nutraukti pirkimą. Pirkėjas yra atsakingas už tai, kad parengtų tinkamas sąlygas prieš pradėdamas pirkimą. Taip pat nepakankami argumentai yra ir pirkimui nepalankios vidinės kontrolės išvados ar vadovo noras pirkimą vykdyti kitaip. Pageidavimas iš naujo įvertinti pirkimo sąlygas taip pat nėra pagrįsta priežastis nutraukti pirkimo procedūras.

Vadinasi, perkančiosios organizacijos nuo šiol turi atsakingiau organizuoti viešuosius pirkimus, o juose dalyvaujančios įmonės įgauna daugiau galios apginti savo interesus. 

Komentaras pirmą kartą publikuotas naujienų portale 15min.lt.