Karantinas II: darbo santykiai ir įmonių valdymas

Triniti

Pateikiame svarbiausius patarimus, ką reikėtų žinoti įmonėms ir darbuotojams pakartotinio karantino laikotarpiu bei kuo jis skiriasi nuo prieš tai buvusio. Pagal Vyriausybės nutarimą, karantinas Lietuvoje truks nuo 2020 m. lakpričio 7 d. 00 val. iki lapkričio 29 d. 00 val.

1. Viešajame sektoriuje privalomas mišrus arba nuotolinis darbas, išskyrus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje, tai rekomenduojama ir privačiam sektoriui. Atkreipiame dėmesį, kad rekomendacija yra patarimas, o ne reikalavimas. Viešajam sektoriui priskiriamos visos institucijos, išlaikomos valstybės ir savivaldybių biudžetų. Kita – privatus sektorius.

Kas pasikeitė:

Pirmojo karantino metu viešajame sektoriuje nuotolinis darbas buvo privalomas, šio karantino atveju kalbama apie mišrų darbą arba būtinų funkcijų atlikimą darbo vietoje, tokio pobūdžio darbo organizavimas viešajame sektoriuje sąlyginai lengvina ir privataus sektoriaus veikimo sąlygas.

2. Darbuotojo pareiga – pranešti, darbdavio – klausti. Tokios abiejų darbo santykių šalių pareigos kyla iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 str. 1 d., 25 str. ir kt. Šiuo ypatingu laikotarpiu darbuotojas turi pareigą pranešti darbdaviui apie savo užsikrėtimą virusu arba patekimą į rizikos grupę, taip pat kelionės šalį ar maršrutą, o darbdavys turi teisę šią informaciją sužinoti. Toks duomenų tvarkymas Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui neprieštarauja. Kita vertus, darbdavys turėtų vengti matuoti darbuotojų temperatūrą, reikalauti ar rinkti medicinines pažymas, nebent įmonės veikla yra tokia, kurioje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis: maisto gamyba ir realizavimas, sveikatos priežiūra, vaikų mokymas, auklėjimas ir paslaugos, įvairios globos, poilsio ir grožio procedūrų paslaugos gyventojams, galvijų ir paukščių priežiūra bei kita veikla.

Kas pasikeitė:

Papildomų rekomendacijų dėl duomenų apie darbuotoją rinkimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepateikė, tai reiškia, kad lieka galioti pirmojo karantino metu galiojusios priemonės.

3. Darbdaviams rekomenduojama organizuoti veiklą vengiant žmonių artimo kontakto, t. y. organizuoti posėdžius, pasitarimus, konferencijas ir kitus darbo susitikimus nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijos priemones. Ši rekomendacija taip pat galioja bendrovėms rengiant visuotinius akcininkų susirinkimus (toliau – VAS), taip pat valdybos ar stebėtojų tarybos posėdžius. Jeigu nėra galimybės naudotis telekomunikacinėmis priemonėmis dalyvaujant ir balsuojant susirinkime ar posėdyje, rekomenduojame siūlyti balsuoti užpildant bendruosius balsavimo biuletenius arba balsavimą organizuoti apklausos būdu raštu, jei nė vienas iš kolegialaus organo narių dėl to neprieštarauja. Jeigu tai nepavyksta, reikėtų apsvarstyti galimybę susirinkimą ar posėdį atšaukti arba nukelti. Jeigu VAS būtų nukeltas, skelbiant apie naują susirinkimo datą, reikėtų laikytis tokios pačios teisės aktų nustatytos VAS šaukimo tvarkos ir informuoti apie naują numatytą datą iš naujo.

Kas pasikeitė:

Papildomų rekomendacijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepateikia. Lieka galioti senosios.

4. Darbuotojams rekomenduojamas darbas nuotoliniu būdu ar mišrus darbas. Tuo tarpu DK normos nustato, jog darbas nuotoliniu būdu yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga. Tai reiškia, kad darbas nuotoliniu būdu galimas tik darbuotojo prašymu arba jo sutikimu, šalims susitarus. Vis dėlto, šalyje susidarius epideminei situacijai, darbdavys turi pareigą užtikrinti ir tinkamai organizuoti saugų darbo procesą, vadovaudamasis valstybinių institucijų rekomendacijomis ir privalomais nurodymais. Ši darbdavio pareiga kildinama iš DK 32 str. 2 d. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. Taigi, jeigu darbdavys nustato, jog saugiausia darbuotojui likti namuose, jo sutikimas nebūtinas. Vienintelė darbdavio pareiga – aprūpinti darbuotoją visomis darbui iš namų reikalingomis priemonėmis, susitarti dėl darbo iš namų organizavimo tvarkos. Esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. 
Nušalinimas nuo darbo galioja ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nėra mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš užsienio valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui.

Kas pasikeitė:

Darbuotojams, grįžtantiems iš valstybių, kuriose Vyriausybė dėl ekstremalios situacijos nerekomenduoja lankytis arba draudžia į jas vykti, privaloma 10 dienų saviizoliacija, kurios metu darbutojui išduodama nedarbingumo pažyma arba darbas organizuojamas nuotoliniu būdu. Izoliacija netaikoma turint ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą koronavirusui nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.

5. Darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu darbuotojui gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, pvz., jei darbuotojas pageidauja nuvykti į sveikatos įstaigą (DK 137 str. 3 d.). Darbuotojo neatvykimas dėl šios priežasties į darbą ilgesnį laiko tarpą forminamas kaip nemokamos atostogos.

Kas pasikeitė:

Papildomų rekomendacijų ir/ar teisės aktų pasikeitimų dėl darbo dienos (pamainos) metu suteikiamo nemokamo laisvo laiko darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti nėra pateikiama.

6. Paprastai, kai darbuotojas hospitalizuojamas ar izoliuojamas, jam medikų sprendimu yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Jei jis neišduotas, o darbuotojas neatvyko į darbą be darbdavio leidimo, tokiu atveju neatvykimas į darbą žymimas kaip pravaikšta.

Kas pasikeitė:

Papildomų rekomendacijų ir/ar teisės aktų pasikeitimų dėl pravaikštos žymėjimo nėra pateikiama.

7. Drausti darbuotojui naudotis kasmetinėmis mokamomis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys negali net dėl pandemijos. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, argumentuodamas, kad laikotarpis yra labai intensyvus darbo organizavimo prasme ir reikalinga, jog darbuotojai dirbtų). Visgi pažymėtina, kad darbdaviui nėra draudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse.

Kas pasikeitė:

Papildomų rekomendacijų ir/ar teisės aktų pasikeitimų dėl darbuotojo kasmetinių atostogų naudojimo tvarkos nėra pateikima.

8. Nemokamos, kaip ir mokamos atostogos visais atvejais imamos tik darbuotojo iniciatyva ir jo reikmėms. Darbdavys neturi teisės priversti darbuotoją imti nemokamų ar mokamų atostogų. Vis dėlto atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo ir kai darbuotojas turi sukaupęs kasmetinių atostogų daugiau nei už vienus darbo metus bei nebuvo pareiškęs pageidavimo jas išnaudoti, tuomet darbdavys gali reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.

Kas pasikeitė:

Darbadvys gali argumentuotai reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.

9. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės, kaip šiuo atveju, darbdavys turi teisę darbuotojui skelbti prastovą, kuri, be kita ko, gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. DK numato, jog, paskelbus neterminuotą arba ilgesnę nei trijų darbo dienų prastovą, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Valstybė nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio kompensuoja 90% (maksimali kompensacijos suma 607 EUR) arba 70 % (maksimali kompensacijos suma 910, 50 EUR) ir kai darbuotojui yra 60 metų ar daugiau – 100 % (maksimali kompensacijos suma 607 EUR) arba 70 % (maksimali kompensacijos suma 910,50 EUR). Visais atvejais darbuotojo darbo užmokestis privalo būti ne mažesnis nei 607 EUR.

Prastova juridinio asmens vadovui. Darbo kodeksas neišskiria jokių darbuotojų, kuriems negalėtų būti skelbiama prastova. Kadangi su juridinio asmens vadovu sudaroma darbo sutartis, todėl ir įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui prastova gali būti skelbiama. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tam tikrų faktinių darbo teisinių ir organizacinės įmonės veiklos aplinkybių susiklostymą. Svarbu, jog prieš skelbiant juridinio asmens vadovui prastovą, turėtų būti įvertinta situacija dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimo tiek vidiniuose santykiuose (pvz., darbuotojų prašymų nagrinėjimas), tiek išoriniuose (pvz., sutarčių sudarymas, jų pasirašymas). Nesant atsakingo asmens, kuris užtikrintų įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimą vadovo prastovos metu, vadovui galėtų būti paskelbta dalinė prastova arba tokia iš viso neskelbiama.

10. Įmonės vadovams gresia administracinės ar net baudžiamosios sankcijos už Vyriausybės nustatytų karantino taisyklių nesilaikymą. Administracinė bauda numatyta nuo 1 500 iki 6 000 EUR, baudžiamoji atsakomybė – iki trejų metų nelaisvės. Tikėtina, galite sulaukti policijos ir prokuratūros pareigūnų vizito. Rekomenduojama laikytis visų Vyriausybės nustatytų saugumo priemonių ir bendradarbiauti su valstybės institucijomis ekstremalios situacijos metu.

Kas pasikeitė:

Pirmojo karantino metu administracinė bauda įmonės vadovui už Vyriausybės nustatytų karantino taisyklių nesilaikymą siekė iki 3 000 EUR.

11. Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas vykdomi, užtikrinant Operacijų vadovo sprendimu nustatytas sąlygas.

Kas pasikeitė:

Pirmojo karantino metu darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai (įtėviai), globėjai ir budintys globotojai, kurie neturėjo galimybės dirbti nuotoliniu būdu, galėjo kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ne ilgiau nei 14–kai kalendorinių dienų. Šio karantino atveju pirmiau minėta sąlyga nėra taikoma, nes ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas ir toliau vykdomi.

12. Nuo spalio 26 d. visos Europos Sąjungos šalys pagal epidemiolginius kriterijus skirstomos į keturias grupes šviesoforo principu, t. y. pagal spalvas – žalią, geltoną, raudoną ir pilką. Pagrindiniai šalių vertinimo kriterijai yra 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų dalis procentais tarp atliktų tyrimų per 7 dienas, testavimo apimtys (tyrimų skaičius 100 tūkst. gyventojų) per 7 dienas. Darbuotojams, kurie lankėsi didžiausios epidemijos rizikos šalyse išduodamas nedarbingumo pažymėjimas elektronine tvarka ne ilgesniam nei 10–ties kalendorinių dienų laikotarpiu. Darbuotojai taip pat turi pasirinkimą izoliacijos netaikyti, jeigu ne vėliau nei 48 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą atliko koronaviruso testą ir gavo neigiamą atsakymą. Šalių sąrašą galite rasti paspaudę šią nuorodą.

Kas pasikeitė:

Pirmojo karantino metu buvo išduodamas nedarbingumo pažymėjimas elektronine tvarka ne ilgesniam nei 14–kos kalendorinių dienų laikotarpiui bei nebuvo galimybės netaikyti izoliacijos, jeigu ne vėliau nei 48 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą buvo atliktas koronaviruso testas.