Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Pasikeitė elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigų ataskaitų teikimo tvarka Lietuvos bankui: ką reikėtų žinoti?

Visos finansų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos licenciją, pasibaigus ketvirčiui, per 20 dienų privalėdavo Lietuvos bankui pateikti pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitas. Nuo šiol kai kurioms jų ataskaitas tereikės pateikti kartą metuose.   

Tokia tvarka, įpareigojanti kiekvieną ketvirtį teikti pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitas, atrodo gana griežta ir automatiškai kelia klausimą, kokia jos paskirtis? Atsakymus pateikia Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų įstatymai, kurie ir reguliuoja pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo reikalavimus minėtoms finansų įstaigoms. Elektroninių pinigų įstaigai taikomas minimalus pradinis kapitalas yra 350 tūkst. eurų, o tuo tarpu mokėjimo įstaigoms, priklausomai nuo jų teikiamų paslaugų pobūdžio, svyruoja nuo 20 iki 125 tūkst. eurų.

Galima suklysti manant, jog tokia minimali suma reikalaujama tik siekiant gauti licenciją bei pradėti finansų įstaigų veiklą. Tiesa yra ta, kad šios sumos yra skirtos ne tik įrodyti reikiamo kapitalo turėjimą, tačiau ir užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą, t. y. pradinio kapitalo dydis, jeigu Lietuvos bankas nenustato kito, turi būti ir minimalus pastovaus nuosavo kapitalo dydis. Galime sakyti, jog tai neliečiamasis kapitalas, kurį įmonė nuolat turi turėti rezerve.

Tai viena iš priemonių, kuria Lietuvos bankas sumažina fintech startuolių finansinių nesėkmių riziką bei bent dalinai apsaugo vartotojų lėšas, todėl tai reikalauja gana griežtos kontrolės. Nepaisant to, yra dalis elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigų, kurios nekaupia klientų lėšų, tačiau ataskaitas turi teikti kas ketvirtį, kaip ir visos kitos.

Tai pastebėjo ir Lietuvos bankas, kurio valdybos nutarimu nuo šių metų rugsėjo 1 d. įstaigoms, teikiančioms tik mokėjimo inicijavimo paslaugas ir (arba) besiverčiančioms tik mokesčių už komunalines ar kitas reguliariai teikiamas paslaugas, skirtas namų ūkio poreikiams tenkinti, surinkimu, baudų ir (arba) kitų rinkliavų valstybės institucijoms surinkimu bei socialinių išmokų mokėjimu, ataskaitas reikės pateikti tik vieną kartą – per 20 dienų finansiniams metams pasibaigus.

Toks sprendimas iš dalies palengvina tam tikrų finansų rinkos dalyvių naštą, tačiau tame pačiame Lietuvos banko valdybos nutarime atsiranda ir papildomos ataskaitos teikimo sąlygos. Nuo šiol finansiniams metams pasibaigus, elektroninių pinigų įstaiga ir mokėjimo įstaiga per 3 dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos, jeigu šioms įstaigoms taikomas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, arba ne vėliau kaip iki gegužės 5 d., jeigu šioms įstaigoms netaikomas nurodytas įstatymas, privalės pateikti Lietuvos bankui patikslintą ataskaitą, jei ataskaitoje nurodyti duomenys pasikeitė.

Tokiais pakeitimais Lietuvos bankas rodo išskirtinį dėmesį ataskaitų tikslumui bei išankstiniam galimų rizikų identifikavimui, o  finansų sektoriaus dalyviai turėtų nepamiršti po naujųjų metų pateikti patikslintas ataskaitas.