Ar el. parduotuvė atsako už prekių ženklo pažeidimą – Amazon byla

Triniti

ESTT byloje C-567/18 (Coty Germany) „išteisino“ Amazon dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo ir nurodė, kad įmonė, kuri tik saugo ir siunčia trečiųjų asmenų prekes, kurios pažeidžia kito asmens teisės į prekių ženklą, pati nesinaudoja tuo prekių ženklu, todėl nėra atsakinga už prekių ženklo pažeidimą, jei nežinojo apie tokį pažeidimą.

Kosmetikos kompanija „Coty“ pateikė ieškinį „Amazon“ dėl ES prekių ženklo „Davidoff“ pažeidimo. Coty, platinanti kvepalus, turi licenciją naudoti Europos Sąjungos prekių ženklą DAVIDOFF, saugomą prekėms „parfumerija, eteriniai aliejai, kosmetika“.  Amazon Services Europe suteikia tretiesiems pardavėjams galimybę interneto svetainės amazon.de dalyje „Amazon-Marketplace“ siūlyti savo prekes. Pardavimo atveju, šių prekių pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos tarp tokių trečiųjų pardavėjų ir pirkėjų. Minėti pardavėjai turi galimybę dalyvauti programoje „Siuntimas per Amazon“, pagal kurią prekes sandėliuoja Amazon grupei priklausančios bendrovės, prie kurių priskiriama ir sandėlį valdanti Amazon FC Graben. Atitinkamas prekes siunčia išorės paslaugų teikėjai.

Taigi, faktinės aplinkybės patvirtino, kad Amazon bendrovė pati nesiūlė ir neplatino šių kvepalų kaip pardavėjas, o, pasinaudodama savo veiklos modeliu, tik saugojo ir siuntė kitų asmenų prekes. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Amazon tik sandėliavo nagrinėjamas prekes, pati jų nesiūlydama parduoti ar išleisti į rinką, ir, antra, net neketino siūlyti šių prekių parduoti ar išleisti į rinką. Tai, kad sukuriamos žymeniui naudoti būtinos techninės sąlygos ir gaunamas atlygis už šią paslaugą, nereiškia, kad asmuo, kuris teikia šią paslaugą, pats naudoja minėtą žymenį.

Nepaisant to, kad šis teismo sprendimas atrodo kaip saugus ir palankus el. parduotuvėms, kurios leidžia per jų platformas kitiems asmenims pardavinėti prekes, o pačios teikia tik sandėliavimo ir siuntimo paslaugas, nereikia apsigauti. Šiame sprendime teismas nagrinėjo tik labai siaurą klausimą dėl prekių ženklo naudojimo, tačiau nurodė, kad atsako asmuo, žinojęs apie pažeidimą. Taip pat tokiais atvejais, kai el. parduotuvė vykdo tik pardavimo tarpininko vaidmenį, atsakomybės klausimas turėtų būti nagrinėjamas pagal kitas įstatymo nuostatas, skirtas tarpininko veiksmams, tačiau ne tiesioginio neteisėto prekių ženklo naudojimo veiksmams analizuoti. Tikimybė, kad tokiu atveju el. parduotuvė būtų pripažinta kaip pažeidžianti prekių ženklo savininko teises, didėja, kai el. parduotuvė turi teisę aktyviai dalyvauti pardavimo procese, pvz. pardavimo skelbimo valdymas ar reklama,  ir jų rolė yra didesnė nei tik prekių saugojimas ir siuntimas. Kiekvienu atveju nagrinėjantis el. parduotuvės atsakomybę, reikės nagrinėtis konkrečias bylos aplinkybes ir aiškintis, kiek el. parduotuvė aktyviai dalyvauja pardavimo procese.