Krovinio sulaikymas: ar tikslas pateisina priemones?

Triniti

Prognozuojama, kad dėl pandemijos Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus produkcija šiais metais susitrauks daugiau kaip 800 milijonų eurų arba 1,9 % BVP. Niūrios prognozės ir dabartinė padėtis šiame sektoriuje skatina transporto įmones imtis griežtesnės skolų prevencijos politikos: trumpinami atsiskaitymo už krovinių vežimą terminai, griežčiau žiūrima į vėluojančius skolininkus, o kartais imamasi ir nestandartinių priemonių skoloms atgauti.

Nors krovinio sulaikymas nėra naujiena, tikėtina, kad suprastėjusi finansinė padėtis, skolininkų skaičiaus augimas ir baimė, kad skolininkas greitu metu bankrutuos, gali ženkliai paskatinti šios priemonės panaudojimą, nepaisant griežtų jos taikymo sąlygų, nesusimąstant apie galimas neigiamas pasekmes.

Reali situacija ir teismų išvados

Neseniai vienam Lietuvos vežėjui sprendimas sulaikyti krovinį baigėsi gana liūdnai. Vežėjas nusprendė sulaikyti priimtą vežti užsakovo krovinį (šiaudų granules), kadangi užsakovas vėlavo atsiskaityti su vežėju už pagal ankstesnius užsakymus suteiktas transportavimo paslaugas. Sulaikęs krovinį, vežėjas reikalavo užsakovo nedelsiant padengti visas skolas, o taip pat ir sumokėti už sulaikyto krovinio transportavimą, nors mokėjimo už šio užsakymo vykdymą terminas dar nebuvo suėjęs. Nepaisant šių vežėjo veiksmų ir reikalavimų, užsakovas su vežėju taip ir neatsiskaitė, o praėjus mėnesiui nuo krovinio sulaikymo užsakovui buvo iškelta bankroto byla. Kadangi sulaikytas krovinys taip ir liko pas vežėją, užsakovo bankroto administratorius ėmėsi priemonių kroviniui susigrąžinti: pareiškė vežėjui ieškinį dėl įpareigojimo grąžinti krovinį.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimai buvo palankūs užsakovui ir nepalankūs krovinį sulaikiusiam vežėjui. Šių metų gegužę paskelbta ir įsiteisėjusia nutartimi Vilniaus apygardos teismas įpareigojo vežėją grąžinti ieškovui  sulaikytą krovinį arba atlyginti krovinio vertę pinigais, jeigu vykdant sprendimą paaiškėtų, kad grąžintino krovinio nebėra, taip pat sumokėti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismai nusprendė, kad vežėjas, sulaikydamas krovinį, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Tokią poziciją teismai grindė šiais pagrindiniais argumentais:

  • Vežėjo elgesys, kai prisiimami įsipareigojimai, iš anksto žinant, kad jų vykdymas bus sustabdytas (t.y. vežėjas sutiko vežti naują krovinį, žinodamas, kad jį sulaikys už buvusias skolas), nelaikomas sąžiningu. Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.58 str. 7 d. nustatyta, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai.
  • Viena šalis gali sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą (pvz., sustabdyti krovinio vežimą), jeigu kita šalis nevykdo savo priešpriešinių įsipareigojimų (Civilinio kodekso 6.58 str. 1 d.). Tačiau šiuo atveju, užsakovo pareiga atsiskaityti už paskutinį pervežimą dar nebuvo suėjusi, todėl vežėjas neturėjo teisės stabdyti savo įsipareigojimų pagal šį užsakymą vykdymo. Tai reiškia, kad nebuvo vienos iš krovinio sulaikymo sąlygų – suėjusio reikalavimo įvykdymo termino.
  • Krovinio sulaikymo teisė nesuteikia kreditoriui (vežėjui) teisės už skolą įgyti nuosavybės teisę į sulaikytą krovinį, taip pat nesuteikia kreditoriui (vežėjui) teisės patenkinti savo reikalavimą į skolininką pirmiau už kitus kreditorius iš sulaikyto krovinio vertės. Esant situacijai, kai skolininkui iškelta bankroto byla, vežėjo reikalavimas užsakovui sumokėti už suteiktas krovinių transportavimo paslaugas turi būti tenkinamas laikantis bankroto procesą reguliuojančiame įstatyme įtvirtinto eiliškumo. Leidus vienam kreditoriui patenkinti savo reikalavimus iš sulaikyto krovinio vertės, neatsižvelgiant į įstatyme numatytą eiliškumą, būtų pažeisti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

Patarimai verslui

Nors apeliacinės instancijos teismo nutartis dar gali būti skundžiama kasacine tvarka, tikėtina, kad šios teismų išvados yra gana pagrįstos ir racionalios. Šios išvados nereiškia, kad krovinio negalima sulaikyti absoliučiai jokiais atvejais, tačiau vežėjams, sprendžiantiems dėl krovinio sulaikymo, reikėtų atsižvelgti ir į minėtus argumentus bei galimas neigiamas pasekmes, ypač tais atvejais, kai skolininkas turi kitų kreditorių ir/ar kai skolininkui gresia bankrotas.

Atkreipiame dėmesį į tai, jog įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtinta ir kitų sąlygų, kurias turi atitikti krovinio sulaikymas, kad būtų pripažintas teisėtu. Pripažinus, jog krovinio sulaikymas buvo neteisėtas, iš krovinį sulaikiusio asmens gali būti reikalaujama ne tik grąžinti krovinį, bet ir atlyginti dėl neteisėto krovinio sulaikymo patirtus nuostolius.