Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Dėl COVID-19 sukeltų pasekmių laikinai sustabdytas juridinių asmenų nemokumas

Teisei kelti nemokumo bylas – moratoriumas.

Lietuvos Respublikos Seimas ypatingos skubos tvarka balandžio 21 dieną priėmė Vyriausybės parengtą LR Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui, įstatymą. 

Įstatymu siekiama padėti įmonėms, susidūrusioms su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusioms nemokioms dėl koronaviruso pandemijos metu šalyje paskelbto karantino, suteikiant papildomo laiko situacijai suvaldyti ir mokumui atkurti.

Įmonei laiku negalint vykdyti turtinių prievolių arba jos įsipareigojimams viršijant turimo turto vertę, LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas vadovus įpareigoja nedelsiant kreiptis į kreditorius siūlant sudaryti susitarimą dėl pagalbos įmonės mokumui atstatyti arba vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Nepavykus susitarimo pasiekti per trisdešimt dienų, vadovui yra privaloma kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 

Seimo priimtas įstatymas atideda šios vadovo pareigos vykdymą karantino laikotarpiu ir  3 mėnesius po jo atšaukimo.  Kreditoriui, inicijavusiam juridinio asmens nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo terminų (nuo 15 iki 30 dienų) skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu. Kitaip tariant, kreditorių teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo suspenduojama iki karantino pabaigos, šį laiką  tikintis išnaudoti abi puses tenkinančio sprendimo paieškai. 

Restruktūrizavimo procesas taip pat negalės būti nutrauktas karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo atšaukimo. Vyriausybei palikta galimybė terminus pratęsti iki metų galo.

Saugomas verslo tęstinumas. O vadovas?

Nėra abejonių, kad nuo šių metų sausio įsigaliojęs LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nėra pritaikytas reaguoti į tokių ekstremalių situacijų sąlygojamus netikėtus mokumo sutrikimus su kuriais verslas susiduria šiandien. Griežtas laikymasis įstatymų raidės išprovokuotų domino efektą nemokumo grandinėje, todėl korekcijos buvo  būtinos ir atitinka kitų Europos šalių praktiką. 

Viena esminių šiuo įstatymu įtvirtintų priemonių yra laikinas vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, sustabdymas. Savalaikio tokios pareigos nevykdymo pasekmės gana grėsmingos – tai bauda vadovui, teisės eiti valdymo organo nario pareigas ribojimas nuo 1 iki 5 metų, o taip pat atsakomybė prieš įmonės akcininkus bei kreditorius už per šį delsimo laikotarpį išaugusias skolas, kurias vadovas gali būti įpareigojamas dengti asmeniniu turtu. Todėl vadovai buvo suinteresuoti nedelsti inicijuojant nemokumo procesą.

Nauju reguliavimu suspenduotas šios pareigos vykdymas karantino laikotarpiu suteikia papildomo laiko ir leidžia vadovams aktyviai ieškoti išeities, nesibaiminant asmeninės atsakomybės grėsmės. Tačiau ar tikrai vadovas gali jaustis visiškai saugus?  

Savalaikis įmonės nemokumo bylos inicijavimas šiai negalint laiku vykdyti mokėjimų ar prievolėms viršijant turimą turtą, yra savarankiškas juridinio asmens vadovo atsakomybės pagrindas. Atidėjus šios pareigos vykdymą įstatymu, kitos vadovo pareigos nėra suspenduojamos. Įstatymas numato, kad sandoriai, sudaryti pasinaudojus dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) nustatytomis valstybės finansinėmis priemonėmis,  negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule. Visų kitų vadovo šiuo laikotarpiu sudaromų sandorių ir jų padarinių atžvilgiu galios vadovui keliami rūpestingumo, lojalumo, veikimo išimtinai įmonės interesais ir kiti standartai. Tai reiškia, kad kritinėje situacijoje vadovo sudarytiems sandoriams nepasiteisinus, vėliau bendrovės akcininkai ar kreditoriai gali reikalauti vadovo asmeninės atsakomybės taikymo jei minėti standartai buvo pažeisti.  Tam, kad šiuo laikotarpiu saugodamas įmonę ir jos darbuotojus vadovas apsaugotų ir save, sudarant į verslo išsaugojimą nukreiptus sandorius patartina laikytis šių esminių taisyklių:

  • Vengti interesų konflikto ir neviršyti įgaliojimų;
  • Surinkti visą reikšmingą sandorio sudarymui ir vykdymui informaciją – duomenis apie kitą šalį, sandorio objektą, vykdymo sąlygas bei aplinkybes galinčias jas įtakoti, situaciją rinkoje ir kt.. Esant poreikiui – pasitelkti atitinkamų sričių profesionalus;
  • Protingai įvertinti riziką – pasverti sandorio pasiteisinimo tikimybės ir galimos žalos santykį, įvertinti galimų neigiamų padarinių apimtį, šalinimo kaštus; 
  • Nepamiršti, kad juridinio asmens valdymo organų atsakomybė yra savarankiška, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas sandoriui vadovo atsakomybės savaime neeliminuos.

Neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikytis įstatyme įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos.

Susisiekite su Agne agne.varneliene@triniti.lt