Nacionalinės priežiūros institucijos gali padidinti įmonių perėmimo pasiūlymo kainą, jei įtariama, kad nustatant kainą vadovaujamasi ne situacija įmonėje ir rinkoje, o slaptais susitarimais.
Tokios pozicijos laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), kuris nustatė, kad nacionalinės priežiūros institucijos gali padidinti įmonių perėmimo pasiūlymų kainą, jei turima žinių apie slaptus susitarimus dėl akcijų kainos nustatymo.
Tam proceso pradžioje nereikia net nurodyti konkrečių slaptą susitarimą įrodančių veiksmų, pakanka nurodyti, kad nustatinėjant akcijų kainą yra sudarinėjami slapti didžiųjų akcininkų ar kitų suinteresuotų asmenų susitarimai.
„ESTT sprendimas leidžia geriau apsaugoti smulkiųjų akcininkų interesus, kurie neretai nukenčia dėl nesąžiningų stambiųjų įmonės akcininkų veiksmų“, – sako advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ partneris advokatas Linas Sabaliauskas.
„Triniti LT“ Įmonių teisės grupės vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės teisės aktuose užtenka pateikti abstrakčią teisės sąvoką, pavyzdžiui, šiuo atveju sąvoką „slaptas susitarimas“, siekiant pagrįsti įmonių perėmimo pasiūlymo kainos padidinimą.
ESTT taip pat nurodė, kad abstrakti teisės sąvoka negali būti pernelyg neapibrėžta, valstybė narė turėtų sugebėti pateikti tokios sąvokos turinio ir prasmės paaiškinimus.
Kaip žinoma, Vertybiniu popierių įstatymas nustato, kad privalomo oficialaus pasiūlymo kaina turi būti teisinga, įstatyme taip pat numatyta, kad teisinga kaina apskaičiuojama įvertinus praėjusių 6 mėn. (kai kuriais atvejais 12 mėn.) akcijų kainos vidurkį.
Tuo tarpu privalomo oficialaus pasiūlymo teikėjai suinteresuoti mažinti akcijų įsigijimo kainą.
Praktikoje priežiūros institucijai neretai yra labai sudėtinga ginčyti privalomame oficialiame pasiūlyme nurodytą supirkimo kainą, ypač jei ji formaliai atitinka įstatyme nustatytą teisingos kainos sąvoką. Šis ESTT sprendimas palengvins situaciją priežiūros institucijai, nes vienašaliam akcijų kainos pakeitimui formaliai užtektų įrodyti, kad buvo sudarinėjami slapti susitarimai.
„Tikimės, kad naujausia ESTT praktika paskatins Lietuvos priežiūros instituciją dar drąsiau ginti smulkiųjų akcininkų teises ir, esant bent menkiausiam įtarimui dėl galimų slaptų susitarimų, bus galima ginčyti privalomo oficialaus siūlymo kainą. Lietuvos kapitalo rinka dar nėra pakankamai išsivysčiusi, todėl yra svarbios bet kokios priemonės, didinančios Lietuvos kapitalo rinkų patikimumą ir skatinančios Lietuvos kapitalo rinkų vystymąsi,“ – sako L. Sabaliauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dar yra emitentų tarp žinomų akcinių bendrovių, kurie neretai patenka į skandalų sūkurius ir yra įtariami smulkiųjų akcininkų teisių nepaisymu, o tai kenkia pasitikėjimui visa nuosavybės vertybinių popierių rinka.
ESTT išvadas dėl smulkiųjų akcininkų interesų apsaugos pateikė išnagrinėjęs konkretų atvejį Italijoje, kai Italijos nacionalinė priežiūros tarnyba padidino akcijų pardavimo kainą, nes buvo įtartas slaptas susitarimas. Akcininkas tokį nacionalinės priežiūros tarnybos susitarimą užginčijo, tačiau ESTT pripažino, kad tokia situacija teisėta.
