Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Kas išleis atostogų įmonės direktorių?

Nors šiemet vasara ir nelepina gerais orais, tačiau įpusėjus liepos mėnesiui apie atostogas pradeda galvoti net užkietėję darboholikai. Atostogauti susiruošia ne tik įmonių darbuotojai, bet ir vadovai, todėl, siekiant išvengti nesklandumų, iš anksto reikia pasiruošti vadovo atostogoms.

Kadangi vadovo, kaip ir kitų darbuotojų, atostogų trukmę reglamentuoja Darbo kodeksas, vadovas taip pat atostogauja 20 darbo dienų.

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris Linas Sabaliauskas primena, kad, nors tai nėra nustatyta įstatymais, pagal nusistovėjusią praktiką direktorius atostogų išleidžiamas konkrečioje įmonėje nustatyta tvarka. Įforminant dokumentus reikia nurodyti tikslų vadovo atostogų laikotarpį.

Norint, kad juridinis asmuo per įmonės vadovo atostogas tinkamai funkcionuotų, turi būti paskiriamas jį pavaduojantis asmuo. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pavadavimo atvejai ir tvarka gali būti apibrėžti bendrovės įstatuose, įtvirtinant, kada ir kas gali pavaduoti bendrovės vadovą. Pavyzdžiui, gali būti numatyta, jog vadovui laikinai negalint eiti pareigų, bendrovės vadovo įsakymu į jo pareigas skiriamas vadovo pavaduotojas.

Kita vertus, šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą, kuriuo pavedama laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu. Tais atvejais, kai laikinai vadovo pareigas einantis asmuo priima sprendimus dėl veiksmų, kuriems reikalingas notarinis tvirtinimas, pavyzdžiui, perleidžiant nekilnojamąjį turtą, įgaliojimas pavaduojančiam asmeniui taip pat turėtų būti išduodamas notarinis tvirtinimas.

Norint išvengti painiavos, iš anksto vadovo pavadavimo tvarką galima detalizuoti ir vadovą pavaduosiančio asmens pareiginiuose nuostatuose. Tuomet, vadovui išėjus atostogauti, nekils neaiškumų dėl to, kas turėtų laikinai eiti vadovo pareigas.

Bet kokiu atveju pravartu iš karto numatyti, kokia bus vadovą pavaduojančio asmens teisių ir pareigų visuma arba jų apribojimai tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, galima numatyti, kad laikinai vadovo pareigas einantis asmuo negalėtų sudaryti sandorių, kurių vertė būtų didesnė nei tam tikra suma.

Anot L. Sabaliausko, svarbu žinoti, kad vadovo pavaduoti negali įmonės akcininkas, jei jis nedirba įmonėje, mat Lietuvos teisėje įtvirtinta nuostata, kad visais atvejais pavaduojantis asmuo turi būti įmonės darbuotojas.

Tuo atveju, jeigu pavaduojančio asmens pareiginiuose nuostatuose yra nustatyta pareiga pavaduoti vadovą jo atostogų, ligos ir kitais laikotarpiais, papildomas darbo užmokestis jam nepriklauso. Kitais atvejais, kai pareiginiuose nuostatuose tokios nuostatos nėra, vadovą pavaduojantis asmuo gali pretenduoti į didesnį darbo užmokestį, atitinkantį vadovo užmokestį.

Vadovo atostogų metu norint išlaikyti veiklos tolygumą ir efektyviai vykdyti įsipareigojimus, dar iki vadovo atostogų galima numatyti, kokie projektai ar sandoriai galėtų patekti į tai laikotarpį, kai nebus vadovo, kokie darbai turi būti atlikti ir iš anksto pasirūpinti reikalingais akcininkų ar valdybos sprendimais.

„TRINITI LT“ partneris L. Sabaliauskas pataria iš anksto įvertinti, kokie nekasdieniai įvykiai gali įvykti vadovo atostogų metu. Pavyzdžiui, galbūt vadovą pavaduojantis asmuo turės išvykti į komandiruotę, į darbą teks priimti naują darbuotoją arba atleisti esamą. Jei tokioms situacijoms iš anksto nebus pasiruošta, įmonėje gali kilti rimtų sunkumų.

Tarkime, atsakingo darbuotojo atleidimas. Naujasis Darbo kodeksas reikalauja, kad  darbuotojo prašymas išeiti iš darbo būtų paduotas ne mažiau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Jei buhalteris ar skyriaus vadovas paduoda prašymą, o atėjus jo paskutinei darbo dienai ir prireikus perduoti turtą, paaiškėja, kad įmonės vadovas atostogauja, pavaduojantis asmuo, nežinodamas visos reikalingos informacijos, patenka į keblią situaciją – jam tenka pareiga pasirašyti įvairius apskaitos dokumentus, nutraukti darbo sutartį. Tokią ir panašią riziką geriausia įvertinti ir tokiai situacijai pasiruošti iš anksto.

Tuo atveju, jei vadovas savo teises ir pareigas perduoda kitam asmeniui be teisinio pagrindo ar nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai bendrovei padarius žalos, vadovas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą bendrovei, kuri atsirado dėl šių pareigų pažeidimo. Tokiu atveju atsakomybė galėtų būti taikoma solidariai tiek vadovui, tiek jį pavaduojančiam asmeniui.